Inkilų kėlimo metas

    Yra daug įvairiausių inkilų formų ir jų pagaminimo būdų. Bene populiariausi yra uoksiniai ir lentiniai inkilai. Juos ir siūlytume gaminti.

Uoksiniai inkilai natūraliai atrodo ir puikiai dera prie kraštovaizdžio. Juose mielai įsikuria visi uoksuose perintys paukščiai. Šių inkilų storos ir vientisos sienelės gerai sulaiko šilumą, kas labai svarbu anksti perinčioms pelėdoms, klykuolėms, zylėms. Uoksiniai inkilai ypač mėgstami baikštesnių ir retesnių mūsų sparnuočių: pelėdų, žalvarnių, kukučių, meletų, dančiasnapių ir kt.

    Šiuo metu Lietuvoje plačiausiai naudojami lentiniai inkilai. Jų gamyba nesudėtinga, be to, gali būti naudojamos medienos atliekos. Šiuose inkiluose mielai apsigyvena zylės, musinukės, raudonuodegės, varnėnai.

 

Lentinių inkilų gamyba

    Inkilų gamybai geriausia tinka 2-2,5 cm storio sausos neobliuotos lentos. Stogeliui parenkama truputį storesnė lenta, nes jis greičiausiai pūva. Jo kraštai iškišami 2-3 cm į šonus ir 4-6 cm į priekį. Specialiai pakreipto ar dvišlaičio stogelio daryti neverta. Dugnas kalamas ne iš apačios, kaip dažnai daroma, bet įleidžiamas į inkilo vidų, kad greitai nesupūtų ir neiškristų.
     Visi mažesnieji – zyliniai inkilai turi būti atidaromi, kad rudenį juos būtų galima išvalyti. Papraščiausias būdas tai pasiekti – inkilo stogelį pritvirtinus tik trimis vinimis, jas įkalant ne iki galo. Taip pritvirtinto stogelio vieną kampą pakėlus ir pasukus į šoną, patogu inkilą išvalyti. Norint stebėti paukščius - stogelį ar inkilo sienelę galima tvirtinti lankstais bei kabliuku. Tačiau nereikia pamiršti, kad sparnuočiai veisimosi metu jautriai reaguoja į bet kokį trikdymą.

 

Uoksinių inkilų gamyba

    Geriausia medžiaga uoksiniams inkilams - lapuočių medžių rąsteliai su išpuvusia šerdimi. Tuomet lengva išskobti jų vidų. Galima gaminti uoksus ir iš sveikų sausų drebulių, liepų, juodalksnių ir kitokių medžių rąstelių. Norint pagaminti daugiau uoksinių inkilų smulkiems paukščiams, geriausia medžių rąstelius gręžti išilgai specialiu 9-12 cm pločio grąžtu. Rąsto apačia (3-4 cm) negręžiama, paliekama dugnui. Dar lengviau vidų išskobti, rąstelį perskėlus pusiau arba į keturias dalis. Vėliau tos dalys sukalamos.

 

Inkilų kėlimas

    Inkilo sukalimas yra tik viena darbo dalis, antras nemažiau svarbus uždavinys - teisingai jį iškelti. Inkilus galima kelti visur - miškuose, parkuose, soduose, tačiau pati inkilo iškėlimo vieta parenkama priklausomai nuo to, kam jie skiriami.
     Smulkiems uoksiniams paukščiams inkilus galima kelti visuose miškuose. Bukučiai užims tik pribręstančiuose ir brandžiuose mišriuose medynuose iškeltus inkilus. Varnėnams labiausiai tinka pamiškės, sodai, parkai.  

    Inkilus medyje reikia tvirtinti taip, kad prie jų paukščiai galėtų laisvai priskristi. Stambesni sparnuočiai - pelėdos, žalvarniai, klykuolės, dančiasnapiai - lajų tankmėje iškeltų inkilų visiškai neužima. Miško tankmių taip pat reikia vengti. Dauguma paukščių nemėgsta tos pačios rūšies sparnuočių kaimynystės. Todėl to paties tipo inkilai greta nekeliami. Išimtis - varnėnai. Jie gali apsigyventi net tame pačiame medyje iškeltuose inkiluose. Smulkiems paukščiams inkilai keliami kas 30-50 metrų. Stambiems paukščiams (pelėdoms) inkilus keliame pavieniui, kadangi jiems reikalinga didelė maitinimosi teritorija.

Lengvų nedidelių inkilų kėlimui naudojama dvišakė kartelė. Sunkūs dideli inkilai keliami dažniausiai virve. Svarbu, kad iškeltas inkilas laikytųsi stabiliai ir esant stipresniam vėjui nesiūbuotų. Prie medžių inkilus patogiausia pritvirtinti prikabinant juos kabliu ant medžio šakos. Manoma, kad mažiau žalos medžiui padaroma inkilą prie jo prikalant nei rišant tvirta virve ar viela.

    Geriausias metas inkilams kelti - ruduo, tačiau nepadarysite nuodėmės inkilus iškeldami pavasarį. Per žiemą šviesios lentelės patamsėja, įgauna natūralią spalvą. Be to, inkiluose žiemą nakvoja paukščiai, o kai kurie smulkieji miško žinduoliai, pvz. pelės ir miegapelės, inkiluose praleidžia dieną.  Vasarą inkiluose gali įsikurti ir šikšnosparniai.

 

Inkilų valymas

    Dauguma paukščių, išskyrus varnėnus, inkilų nevalo. Jie kasmet krauna naują lizdą ant senojo. Nevalomame inkile susikaupia daug lizdo medžiagos ir paukščiams būna ne tik ankšta perėti, bet ir apninka parazitai, nes susidaro palankios sąlygos jiems veistis. Inkilai paukščiams reikalingi ir rudenį bei žiemą. Zylės, geniai, bukučiai ir kt. dažnai juose nakvoja. Todėl, išskridus jaunikliams, rugsėjo - spalio mėnesiais visus inkilus būtina išvalyti. Valant reikia pašalinti seną lizdo medžiagą, gerai nuvalyti vidines inkilo sieneles.

 

Inkilų apsauga

    Kad įvairūs plėšrūnai netrikdytų perinčių paukščių ir inkilai ilgiau tarnautų, reikalinga jų apsauga. Pagrindiniai plėšrūnai, kenkiantys inkilų gyventojams yra katės, kiaunės, audinės, didieji geniai ir varniniai paukščiai.
     Kiaunės lengvai išplėšia inkilus, kurių anga didesnė nei 6 cm. Todėl keliant inkilus didesniems paukščiams būtinai reikia įrengti specialią apsaugą ant medžio kamieno. Lizdaviečių apsaugai patartina medžio kamieną ne žemiau kaip 1,5 m aukštyje apjuosti 90 cm pločio skardos juosta. Be to, reikia atminti, kad didelius inkilus reikėtų kelti į pavienius (atokiau viena nuo kito augančius) medžius, nes kiaunės gali peršokti į gretimus medžius ir taip pasiekti inkilą. Atstumas tarp medžio su inkilu ir gretimų medžių lajų neturėtų būti mažesnis kaip 5-6 metrai.
Aptikęs paukščių užimtą inkilą ir jį išplėšęs, plėšrūnas pradeda tikrinti visus jo aptiktus inkilus. Tokiu būdu, neapsaugoti inkilai tampa spąstais visiems juose perintiems paukščiams.

    Miškuose inkilai su maža landa dažnai nukenčia nuo didžiųjų genių, kurie prasiplatinę angą, gali sunaikinti ten perinčio paukščio lizdą. Todėl mažas inkilų landas patartina apkalti skarda. Galima aplink landą prikalti eilę trumpų vinių su didelėmis galvutėmis. Dar vienas būdas - nedidelėje poros centimetrų storio lentelėje pragręžiama landos dydžio kiaurymė. Tokia lentelė prikalama prie priekinės inkilo sienelės taip, kad angos sutaptų. Toks priedas apsaugos inkile perinčius paukščius ne tik nuo genių bet ir nuo plėšrūnų, nes pailgėjusi landa trukdo pasiekti giliau inkile esantį lizdą. Tokiu būdu galima susiaurinti ir genių praplatintas inkilų landas.

    Dar vienas gana paprastas apsaugos nuo plėšrūnų būdas - padaryti maždaug 6 cm į priekį išsikišantį stogelį, o po landa prikalti tokio paties pločio į priekį atsikišančią lentelę per visą inkilo plotį. Taip padaromas savotiškas inkilo "prieangis", kuris nė kiek netrukdo smulkiems paukščiams patekti į vidų, o plėšrūnams (katėms, kiaunėms) inkilo vidus tampa nebepasiekiamas nei iš apačios, nei nuo stogelio.

 

VIDEO: kaip gaminti inkilus

 

                                           Inkilų matmenys

Paukščių

rūšis

 Inkilo

vidaus

aukštis

(cm)

  Inkilo

aukštis iki

landos

  (cm)

Inkilo

vidaus

plotis

 (cm)

Landos

skersm.

(cm)

  Inkilo

iškėlimo

aukštis

 (cm)

Perėjimo vieta
Didžioji zylė
20- 27
13- 23 11- 12 3,4 2- 4 Miškai, parkai, sodai, gyvenviečių ir miestų želdiniai
Mėlynoji zylė
18- 24
10- 14 10- 11 2,8 -2,9 1,5- 4 Įvairūs, bet daugiausia lapuočiai miškai, parkai
Kuoduotoji zylė 18- 24 10- 14 10- 11 2,8- 2,9 1- 10 Pušynai, rečiau eglynai, vengia lapuočių miškų
Margasparnė musinukė 17- 20 
 10- 13 10-11  3,2-3,5    1,5- 4
Miškai, parkai, sodai, gyvenviečių ir miestų želdiniai. Inkilų landa nukreipiama į rytus arba į pietus
Paprastoji raudonuodegė 12- 15 7- 10 12- 14 4- 5 1,5- 4 Šviesūs miškai, sodai, parkai, gyvenviečių, miestų želdiniai. Mėgsta pusiau atviras lizdavietes
Žalioji ir pilkoji meleta 40 25 20 8- 10 5- 10 Lapuočių ir mišrūs miškai, rečiau parkai
Žalvarnis 30 18 24 6,5- 10 5- 12 Seni miškai, parkai. Inkilai keliami storuose, senuose medžiuose.
Kukutis 30 20 20 6,5- 10 iki 7 Pamiškės, nedidelės giraitės, medžių grupės tarp ganyklų, prie gyvenviečių
Bukutis 27 18 14 3,2- 3,5 3- 10 Lapuočiai, mišrūs miškai, parkai
Varnėnas 32- 35 20- 26 14- 16 4,5- 4,7 3- 6 Soduose, parkuose, pamiškėse
Čiurlys 12- 14 6- 8 12- 14 6 5- 16 Gyvenvietės, miestai. Inkilas tvirtinamas prie pastatų, rečiau medžiuose
Naminė pelėda 50 30 20 12- 14 5- 10 Seni miškai, parkai, nedidelės giraitės, prie gyvenviečių
Lututė 40 30 25 9 5- 10 Spygliuočiai, rečiau mišrūs miškai, parkai
Pelėdikė 20 12 20 8 3- 7 Tvartuose, daržinėse, senuose parkų, miškelių medžiuose
Žvirblinė pelėda 30 24 20 6 4- 10 Seni, dažniausia spygliuočiai, miškai
Liepsnotoji pelėda 50 35 40 17x15 4- 8 Prie pastatų, tvartuose, daržinėse, senuose parkuose
Klykuolės 45 28- 36 22- 28 12- 14 1- 10 Prie įvairų vandenų, netoli kranto, kur yra medžių arba ant kuolų vandenyje. Inkilai truputi palenkiami į prieki, juose turi būti pjuvenų sluoksnis
Didysis dančiasnapis 50 35- 40 30- 35 14- 18 1- 10 Prie įvairų vandenų, netoli kranto, kur yra medžių arba ant kuolų vandenyje. Inkilai truputi palenkiami į prieki, juose turi būti pjuvenų sluoksnis